Smulkmenų žaismas: „HTC Touch Pro“ prieš „Sony Ericsson Xperia“

Toma JONUŠKAITĖ

Galime ginčytis iki nukritimo, bet aišku viena – mobilieji telefonai tarpusavyje vis labiau panašėja, pasiteisinusius modelius ar tam tikras jų ypatybes gamintojai kopijuoja vieni nuo kitų, o į rankas pakliuvus naujam modeliui surasti jame ką nors ypatinga ne visada paprasta. Kai prietaisai tiesiog geri, vienus ar kitus jų netobulumus, nepatogumus galima toleruoti. Dabar paperka smulkmenos.

Turiu pripažinti, kad tokių dviejų panašių – tiek išvaizda, tiek vidumi, net kaina (apie 2 500 Lt) – sumaniųjų telefonų, ko gero, nebuvau laikiusi rankose, ypač turint omenyje, jog jie – dviejų skirtingų gamintojų. Nežinia, kuriai pirmai – sumaniųjų telefonų ir delninukų gamyboje besispecializuojančiai Taivano įmonei HTC („High Tech Computer Corp.“) ar Švedijos mobiliųjų telefonų gamintojai „Sony Ericsson“ – toptelėjo mintis šiuo metu itin populiarų jutiklinį ekraną papildyti po juo slypinčia išstumiama „qwerty“ tipo klaviatūra. Galbūt HTC, nes sumaniojo telefono „HTC Touch Pro“ pirmtakas „HTC Touch P3450“ tokios neturėjo – tik jutiklinį ekraną, valdomą pirštais ir specialia lazdele. O „Xperia“ apskritai neturėjo pirmtako, tai pirmas tokio tipo modelis „Sony Ericsson“ telefonų gamoje – „Xperia X1“. Jo nesulyginsi ir su šios kompanijos sumaniuoju telefonu P1i. Pastarasis – vienas iš nepatogiausių mano bandytų telefonų.

Bet kokiu atveju kompanijų HTC ir „Sony Ericsson“ inžinieriai priėmė tikrai gerą sprendimą: po jutikliniu ekranu esanti išstumiama klaviatūra – didelis „liečiamo“ telefono patobulinimas. Pranašumas prieš tokios neturinčius – nereikės vargti bandant parašyti SMS ar juo labiau e. laišką (!), o žiemą – ir šalti rankų. Sniego, šalčio ir speigų sulaukiančiose šalyse, – o Lietuva, nors vis mažiau, bet dar tokia, – nenusimovęs pirštinių „iPhone“ ar bet kuriuo jo klonu nesuspaudysi jokio ilgesnio sakinio. Štai jums, kad ir nedidelis, bet privalumas.

Beje, apie panašumą – telefonai tokie panašūs neatsitiktinai. HTC yra ne tik pačių aparatų, bet ir jiems reikalingų dalių gamintoja. Taigi, manau, nesunku atspėti, kieno gamykloje „Sony Ericsson“ užsakė pagaminti kai kurias „Xperia X1“ detales. Tuo įsitikinsite ir pažvelgę į užrašą ant šio telefono pakuotės – „Made in Taiwan“.

HTC dar noriu pagirti už itin stilingą telefono „Touch Pro“ pakuotę – jau iš pirmo žvilgsnio paperkančią juodos spalvos nupjautos keturkampės piramidės formos dėžutę. Stilinga ir briaunuota šio telefono nugarėlė. Apie „Xperia“ pakuotę, kai buvo rašomas šis tekstas, dar negalėjau pasakyti nieko – prototipinį šio telefono modelį gavau „prototipinėje“ arba, kitaip tariant, paprastoje, niekuo neypatingoje dėžutėje.

Bet apie viską iš eilės.

(Ne)pelnytos rykštės

Tiek „HTC Touch Pro“, tiek „Xperia“ yra pagal verslo segmento poreikius sukurti prietaisai. Telefonus galima sinchronizuoti su kompiuteriu, taigi ir į juos gauti, skaityti, rašyti e. laiškus ir juos siųsti darbo e. pašto dėžutėse esančiais adresais.

Tai ne trūkumas, tačiau įgusti virtuoziškai valdyti bet kurį iš aptariamų telefonų reikia šiek tiek laiko. Abu išbandžiusiam „Versus“ kolektyvui pasirodė, kad HTC ekranas „kietesnis“, jis ne taip greitai paklūsta prisilietimams kaip „Xperia“, tačiau Taivano kompanijos telefono klaviatūra patogesnė, turi daugiau funkcinių mygtukų. Patogu ir tai, kad HTC telefone valdymo lazdelę kišant į jai skirtą vietą ją „įtraukia“ magnetukas – tai lyg papildomas garantas, kad lazdelės nepamesite. „Xperia“ tokio magnetuko neturi. HTC telefonui laikyti sukūrė ir specialų odinį dėkliuką (panašiai kaip „Blackberry 8310 Curve“).

Neaišku, pelnytai ar ne, tačiau būtent „Xperia“ šiame rašinyje gaus daugiau rykščių nei HTC. Neaišku todėl, kad mūsų gautas „Xperia“ modelis dar nebuvo galutinis, tai prototipas, mat Lietuvoje veikianti „Sony Ericsson“ atstovybė labai skubėjo šį modelį žurnalistams pristatyti dar iki oficialios prekybos juo pradžios lapkritį. Norėtųsi tikėti, kad tikrajame telefone tokių nesusipratimų nebus.

Neatskiriamos sumaniojo telefono ypatybės – operacinė sistema, „qwerty“ tipo klaviatūra ir suderinamumo su kompiuteriu galimybė.

Vienas iš gana juokingų nutikimų: kol kalbėjau telefonu, jo ekrane ausimi netyčia visko prispaudžiau. Specialiai to paties su HTC nekartojau, bet gal irgi pavyktų.

Su „Xperia“ mums nutiko ir keletas keistų dalykų. Pirmiausia nepavyko suvaldyti laiko. Paskutinį spalio sekmadienį grįžus prie žiemos laiko ir laikrodžių rodykles pasukus valanda atgal, sumaniajame (!) telefone tą reikėjo padaryti rankiniu būdu, t. y. jis pats automatiškai laiko nepakeitė. Įdomiausia tai, kad ir nustačius laiką rankiniu būdu, parinkus tinkamą laiko juostą, jis teisingai buvo rodomas tik dešiniajame ekrano kamputyje šalia kitų mažyčių ikonėlių, informuojančių apie įjungtas programas, likusį baterijos veikimo laiką ir pan. Ekrane gerokai didesniais skaičiais buvo rodomas senasis – vasaros laikas. Atitinkamai valanda „skubėjo“ ir kitų miestų laikas. Pavyzdžiui, Glazge turėjo būti 15 valanda, tačiau „Xperia“ rodė, kad jau 16 val., ir pan.

Antrasis nesusipratimas – baterijos veikimas. Žaidžiant itin įtraukiantį „Bubble Breaker“ žaidimą (jis yra ir „HTC Touch Pro“) telefonas išsikrovė. Originalaus „Sony Ericsson“ kroviklio namie neturėjau (liko darbe), bet kuo puikiausiai turėjo tikti ir mano turimas „Blackberry“ – abiejų telefonų jie identiški. Vis dėlto įjungus telefoną krautis jis nerodė jokių gyvybės ženklų. Atidariau telefono dangtelį (beje, jis, priešingai nei HTC, metalinis, sunkus ir nors jo tikriausiai niekas dažnai neatidarinės, telefonui suteikia „svorio“ – tiek tikro, fizinio, tiek ir estetinio), išėmiau bateriją, net SIM kortelę, vėl viską sudėjau į vietas. Įjungiau krautis – dabar jau su USB laidu prie kompiuterio. Palaukiau valandžiukę, pabandžiau įjungti – nieko. Telefonas atsigavo tik jį kelias valandas pakrovus originaliu krovikliu. Sakyčiau, ne itin patogu, jei tai vienintelė jūsų tuo metu turima ryšio priemonė. Beje, įjungtas telefonas rodė vėl kitokį laiką – šįkart nuo tikrovės atliko bent pora valandų.

Apie USB laidą. Kai „gyvą“, neišsikrovusį telefoną USB laidu prijungiau prie kompiuterio, jis tiesiog pasiuto: vieną akimirką atpažindavo, kitą – tarp abiejų prietaisų jau nebebuvo jokio ryšio, paskui – vėl yra ir vėl nėra, vėl yra ir vėl nėra. Atrodytų, lyg jungtis būtų pažeista, lyg nebūtų nuolatinio kontakto, bet ta pačia prijungus „Nokia“ ar „Blackberry“ viskas kuo puikiausiai veikė. Istorija su išsikrovusia baterija ir USB laidu pasikartojo ir kelias dienas „Xperia“ turėjusiam mano kolegai.

Tikiuosi, kad visi paminėti defektai – ištaisomi, priešingu atveju „Xperia“ tikrai gali sudaužyti jo taip laukusiųjų viltis ir širdis.

Sugrįžta sunkiasvoriai

Vis dėlto naujos kartos „Sony Ericsson“ kūdikis paperka žaviomis smulkmenomis. Pagrindinė iš jų – telefono ekrane specialiai šiai funkcijai sukurto mygtuko paspaudimu keičiami langai (angl. panel). Iš viso skirtingų galima susikurti devynis: ekrane galite įvairiai išdėlioti miesto, kuriame šiuo metu esate, ir kitų norimų miestų laiką, nustatyti, kurias telefono funkcijas norite visuomet turėti po ranka, o užsigeidę – akimirksniu perjungti kitą – žaismingesnę aplinką (nuotraukų, vaizdo įrašų peržiūros, muzikos grotuvo, radijo) ir nebebūti tokie oficialūs.

HTC taip pat turi viską (taip pat ir panašiai kaip operacinėje sistemoje „Windows Vista“ keičiamus darbalaukius), tačiau už „Xperia“ jis atrodo „verslininkiškesnis“.

Viena iš itin paperkančių detalių HTC telefone – orų būsenos peržiūra. Jeigu kuriame nors pasaulio mieste lyja, telefono ekranas „apkimba“ lietaus lašeliais – visai kaip tikro lango stiklas. Dar akimirka – ir vanduo nuo ekrano nuvalomas įsivaizduojamu automobilio valytuvu. Lyja iš naujo.

Malonūs ir abiejų telefonų skleidžiami garsai – gavus e. laišką ar SMS, skambučio ir žadintuvo melodijos.

Patogu tai, kad abu telefonus – ir „HTC Touch Pro“, ir „Xperia“ – galima valdyti bent keliais skirtingais būdais: nustūmus ekraną naudotis „qwerty“ tipo klaviatūra, pirštu ar specialia lazdele liečiant reikiamas piktogramas jutikliniame ekrane, taip pat įprastais, o „Xperia“ – ir optiniu navigaciniu klavišu, panašiai kaip kompiuterio pele. Visais iš paminėtų būdų galima naudotis bet kuriuo metu, įjungus bet kurią programą. Vis dėlto aš dažnai išsitraukdavau ir lazdelę: kai kuriuos veiksmus atlikti ekraną liečiant pirštu sudėtinga – piktogramos arba simboliai per maži.

Kelis žodžius norėčiau tarti ir apie programinę įrangą. Daugelis žurnalistų, tinklaraštininkų (angl. bloggers), aptardami naudojimosi „iPhone“ įspūdžius, pažymi, kad šis telefonas nuo visų kitų skiriasi viena esmine ypatybe – su juo nepaprastai lengva pasiekti visas funkcijas ir programas. Lengvai pasiekiamas jas galima padaryti ir kituose telefonuose, taip pat ir HTC ar „Xperia“, bet tam reikia skirti papildomai laiko ir viską sukonfigūruoti, mat dauguma funkcijų yra giliai „paslėptos“ ir būtent dėl to retai naudojamos. Na, bet jeigu spėriai landžiojate operacinėje sistemoje „Windows“, ilgai neužtruksite ir mobiliojoje jos versijoje „Windows Mobile 6.1“. Beje, „Xperia“ – pirmasis „Sony Ericsson“ telefonas su „Windows Mobile“ operacine sistema ir vienas iš itin laukiamų. Žurnalas „Fortune“ telefoną „Xperia X1“ išrinko vienu iš šešių ypač laukiamų naujų šiemet pasirodančių telefonų.

Pastebėjau ir dar vieną dalyką: nešiojamieji kompiuteriai vis mažėja, plonėja ir lengvėja, o iki šiol tokius madingus buvusius „lieknus“ telefonus pamažu ima keisti sunkesnės svorio kategorijos – storesni, didesniais ekranais. Rankinėje makaluodama tarp daiktų HTC ir „Xperia“ atpažindavau pagal svorį – jie tikrai sunkūs (sveria atitinkamai 165 g ir 145 g, o mano turima „Nokia N95 8GB“ – 128 g, „Sony Ericsson W880i“ – 71 g). Įdomu, kas būtų juos numetus ant žemės (žinoma, mes to nė nebandėme daryti) – nors telefonai atrodo tvirti, vis tiek baisu, kad jie pabirtų dalimis.

Skirtumas tarp sumaniųjų telefonų ir kompiuterių tas, kad kai atsiveriančio dokumento ar užsikraunančio tinklalapio tenka laukti kompiuterio ekrane – nieko tokio, bet jei tą patį tikiesi pamatyti telefone, norisi, kad viskas veiktų greičiau. Laukti erzina.

Sumaniųjų era

Apibendrindama noriu pasakyti, kad svarstantiems, kurį iš dviejų itin panašių telefoną rinktis – HTC ar „Xperia“ – vienareikšmiškai atsakyti tikrai negaliu, nors savo favoritą ir turiu. Jie abu vienodai geri ir, kaip sakoma, verti vienas kito, o paminėti nesusipratimai su „Xperia“, tikiuosi, bus ištaisyti.

Pastaraisiais metais sumaniųjų telefonų rinka augo daugiau kaip 100%. Prognozuojama, kad būtent šie telefonai su skirtingomis operacinėmis sistemomis („Symbian“, „Windows Mobile“, „Mac OS“, „Google Android“) po poros metų sudarys daugiau kaip pusę visų telefonų. Bene vienintelė problema, kurią reikia išspręsti gamintojams – baterijos veikimo laikas. Reikia, kad ji būtų maža, tačiau pakankamai talpi. Jeigu pavyktų tą padaryti, visi telefonai labai greitai taptų sumaniaisiais.

„Google G1“ = naujas telefonas + nauja operacinė sistema

Į mobiliųjų telefonų rinką įžengė ir interneto paieškos sistemų kompanija „Google“. Spalio pabaigoje Niujorke pradėta prekiauti sumaniuoju telefonu „Google G1“. Jis turi jutiklinį ekraną, po juo esančią išstumiamą „qwerty“ tipo klaviatūrą, keturis valdymo mygtukus, žymeklio valdymo rutuliuką ir gerai pažįstamas „Google“ programas – „Gmail“, „YouTube“, „Google Maps“.

Prietaisą su „Google“ sukurta operacine sistema „Android“ pagamino Taivano bendrovė HTC („High Tech Computer Corp.“), taigi G1 – lyg trečiasis brolis anksčiau pasirodžiusiems ir itin panašiems „HTC Touch Pro“ bei „Sony Ericsson Xperia X1“. Anksčiau HTC gamindavo telefonus tik su „Windows Mobile“ operacine sistema.

Pasirašant sutartį dvejiems metams telefoną G1 mobiliojo ryšio operatoriaus „T-mobile“ salonuose Jungtinėse Amerikos Valstijose galima įsigyti už 179 USD (apie 490 Lt). Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos JAV bus parduoda 400 000 šių telefonų. Ar jie pasieks ir kitas šalis, kol kas neskelbiama.

Kadangi „Linux“ pagrindu sukurtos mobiliųjų telefonų operacinės sistemos „Android“ kodas buvo paskelbtas viešai, telefoną su šia sistema sukurti jau spėjo ir kinai. Spalio pabaigoje naujienų tinklalapiuose pasirodė žinutė, kad Kinijos informacinių technologijų ir inovacijų kompanijos „Lenovo“ pagamintas telefonas prekyboje turėtų pasirodyti kitų metų vasarį ar kovą.

Kad naujoji operacinė sistema „Android“ sulauks sėkmės, rodo ir tai, kad šią platformą pasirinko mokėjimo kortelių kompanija „Visa“. Naudodamasi „Android“, savo klientams JAV dar iki šių metų pabaigos „Visa“ ketina pasiūlyti mobiliųjų mokėjimo paslaugų.