Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nuomone, mažmeninėje judriojo ryšio rinkoje yra pakankama konkurencija tarp operatorių. Ši konkurencija užtikrina, kad, jeigu vartotojo nuomone, paslaugos kaina yra per didelė, jis gali pasirinkti kito operatoriaus paslaugas. Taip pat ir pasinaudoti numerio perkėlimo paslauga, kuri išsaugo turėtą numerį. Taip pat vis daugiau operatorių siūlo atskiroms vartotojų grupėms pritaikytus mokėjimo planus (papildomas paslaugas, draugų grupes ir panašiai), tad apsispręsti kokio operatoriaus pasiūlymas yra palankesnis tenka pačiam vartotojui, įvertinus savo poreikius ir galimybes. Siekiant nustatyti ar vartotojai „permoka“ už paslaugas, reikėtų įrodyti, jog egzistuoja palankesnis pasiūlymas būtent tam vartotojui. Kiekvienas vartotojas operatorių renkasi pagal savo vartojimo pobūdį, todėl rasti palyginimo standartą yra labai sunku, jeigu apskritai įmanoma. Be to, kaina neretai būna ne vienintelis apsisprendimo veiksnys – egzistuoja ir kiti veiksniai, kaip antai ryšio kokybė, padengiamumas konkrečioje vietoje, vartotojų aptarnavimo kultūra, požiūris į klientą ir kitka.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisijos 15-osios pažangos Europos elektroninių ryšių rinkoje vertinimo ataskaitos duomenimis, Lietuvoje judriojo ryšio balso skambučių kainos yra vienos mažiausių ES. Vidutinė judriojo ryšio balso skambučio kaina Lietuvoje, kaip ir Kipre bei Bulgarijoje, yra antra mažiausia ES ir siekia 5 euro centus. EK ataskaitos duomenimis, Lietuva taip pat užima trečiąją vietą pagal mažiausias judriojo ryšio pajamas gautas iš vieno vartotojo (ang. ARPU – average revenue per user) , o tai taip pat rodo santykinai nedideles judriojo ryšio kainas mūsų šalyje.
Pažymime, kad RRT duomenų apie operatorių pelnus iš atskirų veiklų, pavyzdžiui, balso paslaugų, SMS ir kitų, neturi. Nei vienam judriojo ryšio operatoriui nėra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas (prievolė tvarkyti apskaitą kiekvienai veiklos ryšiai atskirai) ir atskirai pelnai (ir sąnaudos) pagal veiklos rūšis nėra skelbiami.
